sėdžiu kambaryje,
kuris vadinasi
„nenoriu išeiti“.
pirmadienis, antradienis
galbūt savaitgalis,
kai pavasarėjant
kuždasi kamienai –
tai nesvarbu.
čia nėra saulės
langų, durų, tylos,
kurios galėčiau klausytis –
sėdžiu lyg savo
nieko nenorinčios
minties viduje...