Žiūrėk, kaip vandens paviršium lekia
gelsvo popieriaus laiveliai, vis į priekį, pirmyn,
matuoja tėkmę ir blizgina burėm.
Čia ant denio jūreiviai žaidžia pokerį
ir rūko papirusus, o laivelis vis labiau rusta.
Atsigulk ant nugaros, sese,
Jie naktim dainuoja savo mergaitėm dainas.
Klausyk, klausyk-ar girdi?
Taip neršia žuvys, išsineria per tinklo kilpą,
švelniai ištempia vandens paviršių ir stumia laivus.

Ar galėtume, sese, dabar į upę įbrist,
atsigulti į dugną, paklausyt tos dainos?
Mūsų nugaros žole jau apaugusios,
kaip gražu jūreiviams bus žiūrėt
į palei srovę linguojančias
į rudenį gelstančias