(Istoriją remia Mineraliniai vandenys)

Vieną kartą viena moteris liovėsi mylėti savo vyrą, kažko jis jai ėmė nebepatikti. Kas be ko, ir nuolat jį lydintis alučio aromatas ją erzino, ir kiti dalykai nepraslydo pro jos reiklias akis, pavyzdžiui tai, kad jis dažnai pamiršdavo nusikarpyti nagus ir paprasčiausiai juos bet kaip apkramtydavo, todėl atrodė jie neestetiškai. Prie viso to prisidėjo ir bendrų pokalbio temų nebuvimas, ji neprisiminė, kada jie aptarinėjo kokį spektaklį arba knygą, tiesa, į teatrus jie nevaikščiojo ir knygų neskaitė, o ką jau kalbėti apie baletą, tačiau vistiek jie neturėjo apie ką šnekėti likę dviese.
Ji domėjosi sportu, dailiuoju čiuožimu, ir galėdavo valandų valandas per televizorių žiūrėti į čiuožiančius ant ledo vyrus ir moteris, jų sudvasintus veidus ir nugludintus kūnus. Vyras nesidomėjo sportu, dailiuoju čiuožimu, nebent kartais pažiūrėdavo krepšinį, bet jo nėr ką lyginti su tuo romantišku sukaliojimusi pagal muziką po ledo aikštelę. Nėr net panašumo tarp tų uniformuotų ir sumumeruotų stulpų ir įspūdingai aprengtų čiuožėjų porų, tie stulpai be to dar būdavo neskaniai prakaituoti ir pernelyg raumeningi, o jų veidai, skirtingai negu čiuožėjų, spinduliavo ne meilę ir atsidavimą, o agresiją ir nuožmią neapykantą.
Jis vertėsi tuščių butelių surinkimu ir realizavimu, ji – laikraščių pristatymu mikrorajono prenumeratoriams.
                                
                        ( Reklama. Ar jau užsiprenumeravai Valstybės žinias?)

Skųstis gyvenimu jie neturėjo pagrindo, pajamos abiejų buvo pakankamos, nors dideliais turtais pasigirti ir negalėjo. O kita vertus, tų turtų jiem nelabai ir reikėjo, namie buvo lova, televizorius, spinta, pora stiklinių, peilis, šakutės ir kiti reikmenys. Dėl savo darbo ir verslo pobūdžio jie negalėjo leistis į tolimas keliones, tad pinigų pragyvenimui čia jiem užteko.
Abu keldavosi tuo pačiu laiku, anksti, ir, išėję iš namo, pasukdavo į skirtingas puses. Vyras grįždavo namo vėlai, pavargęs, svirduliuodamas ir iškart griūdavo miegoti,  moteris visą dieną praleisdavo namie, virdama makaronus.
Apie šeimyninę idilę buvo galima tik pasvajoti, o kadangi moteris turėjo daug laisvo laiko ir alkoholio nevartojo, ji jo tiesiog nemėgo, tai netrukdoma leisdavosi į svajų pasaulį. Ji svajojo apie normalią šeimą, mažus vaikus, rūpestingą vyrą ir sutvarkytus namus.
Vieną kartą jai toptelėjo, kad su šiuo vyru savo svajonių neįgyvendins. Tuo metu jau kuris laikas ji buvo nustojusi jį myleti. Tą vakarą, tą paskutinį vakarą, jis grįžo kaip visuomet pavargęs, geriau būtų sakyti negrįžo, o parsivilko, parvilko iš paskutinių jėgų savo išsekusį kūną, vien valios pastangomis kažkaip jį partempė ligi durų, bandė jas atrakinti, bet tuomet prasidėjo žemės drebėjimas, gan dažnas pastaruoju metu reiškinys tame mikrorajone, ir jis niekaip negalėjo pataikyti įkišti raktą į skylę, tad nusprendė šiek tiek pralaukti, kol žemė nustos siūbuoti, ir susirangė ant kilimėlio prie durų, stengdamasis išsitekti tame plote, kad praeinantys gyventojai nepatirtų nepatogumų. Bet moteris iškart pajuto naštą, užgulusią duris, ir spėjo įsitempti dovaną, nespėjus visam namui ją išvysti.  
Na ir darbas, ji pagalvojo, jau geriau susirastų ką lengvesnio, bet gailesčio jau nebuvo, pagalvojo tiesiog iš įpratimo, inertiškai, be meilės. Makaronų vėl nebus kam valgyti, dar pridėjo mintyse, vėlgi be skausmo, be apmaudo, tiesiog iš inercijos. Tuo pačiu užsivedimu ir nurengė, ir užvertė vyrą į lovą.
Tada įsijungė televizorių. Nieko nerodė.
            
                  (Reklama. Nusipirkęs Mikrovisatos paketą, matysi 24 kanalus visą parą)

Per kitą kanalą irgi nieko nerodė. Ir per trečią nieko. Perėjo visus kanalus. Nei vienas nieko nerodė. Aišku, rodė, bet ne tai, ko norėjosi. Buvo žinios, naujienos, pokalbiai, viktorinos, šaudymai, gaudymai, o norėjosi ko kito. Ko? Ko gi aš noriu, klausė savęs. Nežinau. Svajoju. Ir abejoju, nieko tau nesakau, atkartojo vienos dainos žodžius.
Tuo metu po kambarį pasklido šlapimo tvaikas, tai vyras apsimyžo. Dabar  neturėsiu kur atsigulti, apėmė apmaudas. Ir sporto nerodo, dailiojo čiuožimo, nors nusišauk. Tada prisiminė savo vaikiškas pačiūžas, kurias laikė batų dėžėje, gaila buvo išmesti. Ištraukė jas. Nuvalė skudurėliu. Jos buvo baltos, batai buvo balti. Pabandė užsidėti, koja nelindo. Tada nuėjo į vonią, paėmė skutimosi britvą
                  
                       (Perspėjamas užrašas. Vaikai, nežaiskite su aštriais daiktais),

apibrėžė ja batų šonuose puslankius ties mažuoju pirštu, po to nusprendė, kad reikia nurėžti ir visą priekį, taip ir padarė ant abiejų batų, žirklėmis ir peiliu pabaigė darbą, pabandė vėl įsiauti, dar trukdė kulnai, jie buvo per siauri. Juos irgi praplėtė tais pačiais instrumentais. Dabar batai tiko. Tik aulų mažai liko, bet raišteliais tvirtai apsitvarstė čiurnas ir jau galėjo stovėti ant pačiūžų.
Nukaukšėjo į kambarį. Vyras knarkė. Tai visai nepanėšėjo į dailųjį čiuožimą arba baletą. O dar ta smarvė. Pajudino vyrą, kad tas nustotų knarkti, knarkimas sustiprėjo, šlapimas jau graužė akis. Apkramtyti nagai murzini stirksojo atgręžti į ją, lyg provokuodami smurtinį veiksmą. Ji neišlaikė. Pakėlė koją ir stipriai smogė pačiūža į vyro riešą. Oda kiek trūko ir pasirodė kuklios kraujo atsargos. Vyras tik pasimuistė.
Tada ji užlipo ant lovos ir viena koja nusitaikė vyrui į kaklą, kita koja primynė tą pačią vyro ranką, savo ranka atsirėmė į sieną. Taip, dabar padėtis patogi, ji pasiruošusi. Lėtai nuleido koją  ir stipriai pačiūža įsirėmė į išsišovusį adomo obuolį. Vyras beviltiškai ėmė spurdėti vis dar miegodamas, neatmerkdamas akių, iš kaklo pasipylė kur kas gausesnės kraujo atsargos, pačiūža, rodos, pasiruošė nukirsdinti priešui galvą, taip uoliai ji laikė vyrą, vieną akimirką tas dar spėjo prasimerkti ir žvilgsnis tuoj pat užgeso, nusinešdamas amžinybėn paskutinį filmo kadrą.
Veiksmas lovoje sustingo, niekas nejudėjo. Pamažu į moterį grįžo gyvybė, ji nukėlė koją nuo kaklo, paleido sieną ir lėtai nulipo ant grindų. Atsisėdo prie vyro, pulteliu įjungė televizorių, perėjo kanalus, vėl nieko nerodė. Paliko biliardo transliaciją.
Tada sugrįžo į vonią, paėmė bliūdą su vandeniu ir skudurą, ir vėl prisėdo ant lovos. Pirmiausiai nuprausė sukruvintą vyro ranką. Tada susirado spintelės stalčiuke žirkles ir dailiai apkarpė rankų nagus. Nuprausė kaklą, bet iš ten dar gausiai tekėjo negyvas kraujas. Tame pat stalčiuke susirado pleistrą, juo užlipdė žaizdą. Atkėlė vyro galvą ir apvertė pagalvę nesukruvinta puse į viršų. Spintoje rado švarius marškinius ir kaklaraištį. Aprengė marškiniais vyrą, užmovė kaklaraištį, tas gražiai paslėpė užklijuotą pleistrą. Rankas sukryžiavo ant krūtinės, atrodė, kad jis ilsisi, žiūrėdamas krepšinį.
Na va, ir tvarka. Dabar beliko ir jai pasipuošti. Čiuožėjos drabužių ji neturėjo, tad nusprendė pasigaminti. Nutraukė nuo lango kaproninę baltą užuolaidą ir langą užtraukė naktine raudona. Iš baltos iškirpo apskritą gabalą, jame - juosmens dydžio skylę. Užsidėjo per galvą ir prisisegė keliomis grafkėmis prie marškinių apačios. Gavosi rauktas sijonukas, labai tiko prie jos baltų batų. Dar liko susišukuoti.
          
              (Reklama.                                  



                                         Šioje vietoje galėjo būti jūsų reklama)

Kitą rytą pristatymo tarnybą atakavo pasipiktinę prenumeratoriai, telefono laidas net perkaito nuo skambučių gausos ir užsidegė, laimė, ugnis buvo laiku pastebėta ir gaisras likviduotas tarnybos darbuotojų jėgomis, kviesti gaisrinės neprireikė.
Į moters namus buvo nusiųsta viena mergina išsiaiškinti neišėjimo į darbą priežasties, nes jokio telefono ana neturėjo. Durų niekas neatidarė, nors viduje girdėjosi muzika. Tada mergina suspaudė durų rankeną ir tos šiek tiek prasivėrė, nes buvo neužrakintos, o tik užsklęstos grandine. Laiptais leidosi kažkokia moteris ir mergina pakalbino ją, kad atseit, matot, neišėjo į darbą, gal jūs ką nors žinote, lyg ir yra kažkas namie, bet kiek skambinu ir beldžiuosi, nieko, o be to, štai, pažiūrėkit, iš vidaus užsklęsta, ar kas neatsitiko, jūs nieko nežinot? Ne, žinot, nežinau, vyrą tai mačiau vakar grįžtantį girtą, kaip visada, kad tik nebūtų kas atsitikę.
Abi dar pašūkavo į praviras duris, bet sulaukė tik naujo muzikinio numerio. Aš pakviesiu komendantą, pasiūlė to namo gyventoja. Kai komendantas pečiu nutraukė durų grandinę ir tos atsivėrė, kambaryje gulomis spoksojo į televizorių vyras, pasipuošęs švariais marškiniais ir kaklaraiščiu, o raudonos užuolaidos fone šokio pozoje kabojo moteris su pačiūžomis ant kojų ir dailiu šokėjos sijonuku ant lieso liemens.
Televizorius transliavo Europos dailiojo čiuožimo čempionatą iš Vienos.