ryte matydavau save apvaliam kambary
besiraitančią drėgnos patalynės kokone
rankose gniaužiančią vyšnių kauliukus
stebėdavau pakibusią palubėje
ir barstančią juos į žemę
taip skambiai
krenta ir pasišokinėdami rieda
skambiai taip
rieda
rieda

mano ponas nebyliai sėdėdavo vidury kambario
nuogas tik su batais
žiūrėdavo kaip pro langą vis įpučia vėjo
ir vienas po kito skrenda varnai
skrenda ir tupia ant nuogų pečių
skrenda ir tupia

taip ir pavirtai medžiu mano sode pone
ir aš dar čia nuoga stovinti prie lango
vyšnių cukrus tirpsta ant lūpų