apie tai, kad Tavo drąsa yra vaistas
čiobrelių ir kitų žolių mišinys
medus ir imbieras

kad Tavo rankos mane kaip minkštą molį
tūkstančiu apsukų
o paskui iki išdegimo

kad esu indas iš kurio geri rytais
syvus
pats juos įpylęs
(kai naktį nubudę ...)

kad įsisupu
pakeliui iš sapno į sapną
jaukumo šilkais
nebijojiman

kad iš Tavęs ir manęs –
mozaika
nesuderinamų metų laikų
į aukso karolius netyčiom susivėrusi

iš Tavo drąsos sėklų
nematytų šaknų ir stiebų ir lapų
skubėjimas būti

žinau apie ką šitas sodas
ir Tu
ir visos sakmės dabar apie tai,
kad myliu