Sudėk rankas maldai.
O aš sudėsiu ginklus.
Lai saulė šviečia
Netemdoma dūmų.
Nebijok Perkūno gaudesio –
Jo kosulys neužkrečiamas,
Nebent būtum vaidilutė
Išdavusi protėvių tikėjimą.
Sušukuok plaukus
Gintaro šukomis.
Lai Neptūnas vakariu vėju
Iškedena aukso kasas.
O tada sudėk maldai rankas.
Aš savo ginklus jau padėjau.
Saulėtekį sutiksim baltai pasirėdę
Po ošiančiu ąžuolu balsvoje pakrantėje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-03-26 22:54:27
žavu, lyg lengvo vėjo dvelksmas šiltai šaltoj rutinoj (?)
pritariu deimantei, šis giliai nuėjo eiliukas,
iš autoriaus gilumos į skaitytoją. žavu
Anonimas
Sukurta: 2008-03-26 18:38:45
Bravo. Giliai palietė.
Anonimas
Sukurta: 2008-03-26 18:16:58
Gražiai tu čia:)
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-03-26 16:17:03
Gal truputėli žodžiai susipynę su vėju, bet kaip romantiškai nuskambėjo... :)