Nepražydęs balto skausmo sodas
Žvaigždėmis už jūrų ir kalnų--
Mano ten erškėtis brenda juodas--
Išduota juk šimtąkart esu--
Neišduok manęs nors šimtą pirmą kartą--
Saulėj pilna žudančių rasų,
Bet gyventi mūsų žemėj verta,
O mažasis paukšti debesų,
Nepražydęs balto skausmo sodas
Žvaigždėmis už jūrų ir kalnų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-03-25 22:52:25
skausmingai gražus. Gyvi, kol gyvename...viltimi.
"Neišduok manęs nors šimtą pirmą kartą--
Saulėj pilna žudančių rasų,
Bet gyventi mūsų žemėj verta,
O mažasis paukšti debesų..."
Anonimas
Sukurta: 2008-03-22 11:17:06
Nepražydęs balto skausmo sodas
Žvaigždėmis už jūrų ir kalnų...
Pro spalvotus akinius atrodo
Toks Velykinis, toksai gražus, kad nu!
Anonimas
Sukurta: 2008-03-22 10:14:50
Lyriška.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-03-22 07:35:24
"Neišduok mane nors šimtą pirmą kartą--"
.... /kad visas pasaulis nepajuostų/...
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-03-22 00:58:26
...dar nemačiau erškėčio juodo...