***
Neišduok manęs, nors baltą rytą,
Kai dar miega debesys snieguos--
Savo širdį graudžiai suvarpytą
Per pasaulio klystkelius nešuos...
Neišduok mane, kai tiek takų ir vingių
Žemėj baltoj po dangumi melsvu--
Daug iškelta saulių pergalingų
Šerkšno medžiuose... bet ar dabar svarbu,
Kai kalnai kartos tą rūsčią dalią,
Ir nužvarbę skardžiai nuo audrų !
Neišduok mane, laukai sušalę,
O aš tik dainos sparnus turiu--
Neišduok manęs, nors baltą rytą,
Kai dar miega debesys snieguos--
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-03-25 22:57:56
"Neišduok manęs, nors baltą rytą,
Kai dar miega debesys snieguos--" Kartais pagalvoju, kad visi mes vienaip ar kitaip, tik išdavikai... skaudus silpnumas ir kompromisų ieškojimas... o tai jau išdvystė, net paties savęs. Nuoširdžiai išreikštas prašymas, todėl, matyt, ir sukėlė tokias mintis...juk tik patyrus tai, galima tokia kalba.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-03-22 02:22:12
Ačiū, Laiza, prašau moderatorius pakeisti antrą eilutę pirmo stulpelio taip:
Kai dar miega debesys snieguos--
Vartotojas (-a): Laiza
Sukurta: 2008-03-22 01:54:47
Neišduok mane turi būti - manęs, o frazė "dar pėdų nebėra" gramatiškai nelogiška, nes "dar" apeliuoja į būsimąjį laiką, o "nebėra" į būtąjį.
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2008-03-22 00:21:00
Gražu...Ačiū...Įtikinote... Poetės sparnus turite tikrai...
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-03-21 23:42:34
...neišduosiu... :-)