Kai pirmą kartą susitikom,
Danguj nebuvo žvaigždžių,
Visur apsiniaukę ir taip tamsu.
Šios aplinkybės sakė,
Kad mums neskirta būti kartu...
Žvaigždės retkarčiais suspindėdavo,
Ir vėl tamsu tamsu...
Lyg meilė įsižiebtų
Ir dingtų su žvaigždėm kartu.
Jau tada supratau, kad nieko nebus,
Nes man tai pasakė naktinis dangus.
Tik vėjas tyliai į ausį
Žarstė man paguodžiančius žodžius...
O ore sukosi žodžiai –
Nieko nebus, nieko nebus...