Išpampsta minutės,
Mutuoja naktį laikas.
Tiksėjimas kaip senis
Prieš mirtį vaikyste
Aplipusiom šliurėm
Sunkiai šlepsi ratu.
Tuoj, rodos, viskas nutils.
Pulsą užčiuopiu,
Tikėjimą dargi taip pat,
Bet religijos išklerusiom
Varnom kapoja nakčiai
Nagus ir spjaudo į langą.
Dar.Dar lukterėsiu ir
Kaip su kiekviena aušra
Prisikelsiu arba
Reinkarnuosiuos
Į kokį tais...šunį.
(Na, o po to, žinoma, ir vėl perdien visą gyvenimą išjausiu. Ir vėl naktį bus už ką pašliurent iki nutilimo).
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-03-19 19:48:13
Jūsų sukurtojo lyrinio "aš"filosofija pasirodė man įdomi,manau,-kai pirmą kartą perskaitai nežinomo dar poeto eiles-šis įspūdis labai patikimas.Sėkmės Pūkuotuko draugei
Pagarbiai-
Jonas Piliponis 2008-03-19
Vartotojas (-a): Urtė
Sukurta: 2008-03-19 17:08:41
PAGARBA PAGARBA. Tik mano neapsisprendimas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-03-19 17:00:25
kam taip komplikuotai ir dar,.. kodėl nepagarba religijom, ar man taip pasirodė ?
..."Bet religijos išklerusiom
Varnom"....
Anonimas
Sukurta: 2008-03-19 16:46:49
"Prieš mirtį vaikyste/Aplipusiom šliurėm" ši mintis man ne itin aiški. "Po to" rašome atskirai. Ir kas tas šliurenimas? Gal šliurinimas? Vilkimas, krypuojanti eisena? Siūlyčiau valyti tekstą nuo nereikalingų žodelyčių. Sėkmės!