Kai dar buvau maža,
Po mėnuliu pasižadėjau,
Kad joks žmogus neužkariaus
Manų jausmų...
Nes meilė man atrodė tokia
Kankinamai sunki...
Ir skausmo to širdy
Pajust tikrai aš nenorėjau...
Bet kai dabar užaugau,
Galop aš supratau,
Kad noriu jaust tam žmogui
Kur kas, kur kas daugiau...
Bet pažadas įstrigęs giliai labai
Širdy...
Nenori leist pabūti tam meilės
Sūkury...
Svajonėmis užaugau,
Svajonėmis miriau...
Kurių aš nepajutus,
Šią žemę palikau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-03-20 22:07:25
Loginiai prieštaringumai gali ir sukurti eilėraštyje įtampą,o gali ir suardyti vientisą žodžių audinį...
Anonimas
Sukurta: 2008-03-16 13:59:58
Ta meilė brač, toks abstraktus dalykas,
Kaip ir jausmai jauna ranka nesušukuoti...
Anonimas
Sukurta: 2008-03-16 12:54:13
"Kankinamai sunki" ? Per daug sentimentalumo, kuris atrodo sukurtas. Per daug jausminis. Perkeliu į lyriką.