Pavargę nuo papilkėjusių dienų
Ir išblyškę, rutinų išmaudyti,
Išsibarstę po neaprėpiamą pievą,
Susirinkom ten, kur vėjas laisviausias.
Kur saulė blizgino keteras įsisūrėjusios jūros galybės,
Šildėmės žodžiais, paprastais, gal netiksliais...
Ant tilto, skirto sustoti, vėtrų nugairintų sijų,
Turėjom sugrįžti tam, kad pradėtume.
Į susivėlusias bangų horizontales pavėjui vėl byrėjo...
skirtingi žodžiai.