Aš liūdnas
Tavo vakaro poetas –
Baltoj viršukalnėj dievų nesutikau,
Mylėjau taip,
Kaip mes kas dieną siekiam išprotėti,
Mylėjau taip,
Bet ne nuo meilės jausmo ištirpau...
Aš liūdnas
Tavo vakaro šokėjas –
Takeliais bėgau, autostradoj parkritau,
Pažint kažką,
Pažint kažkaip ir degti nemylėjus,
Pažint kažkam
Ir kažin kiek kažko labiau...
Kai didžiausi išėjo,
O mažiausias užmigo,
Tik lietus
Tik lietus
Jam nuplovė akis.
Aš liūdnas...
Liūdnas...
Tavo vakaro poetas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-03-11 20:36:07
Čia tikriausiai dainuojamajai poezijai. Labai jausmingas. Sėkmės pritaikant muziką.
Anonimas
Sukurta: 2008-03-11 20:06:05
patoso daug, poezijos - nė lašo. mat didingų žodžių jai sukurti neišeina, dar reikia ir jausti, ir dirbti.
Anonimas
Sukurta: 2008-03-11 18:29:49
jetau kaip grazu ;) nerealiai patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2008-03-11 18:06:10
''Mylėjau taip,
Kaip mes kasdieną siekiam išprotėti''- nu tokia tiesa, kad net bjauru...super.
Anonimas
Sukurta: 2008-03-11 16:45:57
teisingai, užbūrė ;) gražus... dainingas, mielas... Ech, ir kodėl aš nedainuoju. iškart parašyčiau muziką!
Vartotojas (-a): tyla pajūry
Sukurta: 2008-03-11 16:35:06
Ak, man labai patiko:) tiesiog užbūrė beskaitant... Gražu.