.

Spragsėjo degančios šakos. Ugnis kaitino vyrų veidus. Visi ramiais žvilgsniais žvelgė į laužą. Liepsnos siekė palytėti aplink esančių medžių šakas.
Keturiolika vyrų susėdę ratu nepratarė nė žodžio. Ilgesingas ir raminantis žiūrėjimas į ugnį tęsėsi ,gal, dešimt minučių, tada visi, tarsi sutartinai, nukreipė žvilgsnius į dangų ir ėmė kažką tyliai šnabždėti.
Toliau nuo vyrų sąmbūrio pritūpęs klausėsi vilkas. Jis čia atklydo, kai prie kalvų, kartu su kaimene, medžiodamas stumbrą išgirdo žirgų kanopas. Vilkas iš toli stebėjo,šitaip jį bauginančią, ugnį, jis žinojo, kad tie smailūs liežuviai kerta skaudžiai. Kaip nekeista, jis nesibaimino vyrų, jautė, kad jie nemedžioti čia susirinko. Beto, prieš keletą saulėlydžių kitapus upės matė dar vieną būrį raitelių, visi jie kažkur traukė, kažkur vyko ir šitie.
Aukštas, plačiapetis vyras pakilo ir nuėjo upės link. Atsargiai žengdamas pro šakeles ir stengdamasis nešiurenti lapų, jis nutolo nuo kompanijos. Pasiekęs žemėtą krantą jis pritūpė, tuomet rėškučiomis pasisėmė gaivaus upės vandens, ir nusivalė veidą. Ilgai žiūrėjęs į iškraipytą atvaizdą vandenyje, vyras atsisėdo ant žemės.
- Aš čia grįšiu prieš parjodamas namo,- tyliai, ramiu tonu pasakė plačiapetis ir patylėjęs pridūrė,- pažadu.
Tuomet, žiūrėdamas į dangų, atsistojo. Rieškučiomis pasėmęs vandens, jo atsigėrė.
- Veliona, padėk man čia gryžti.
Pro tankius medžius matėsi dvi akys. Vilkas stebėjo vyrą, bet nedrįso pulti. Dar prieš akimirką jis nedvejojo ir buvo pritūpęs mirtinam šuoliui, bet staiga, lyg kažkas būtų jį sulaikęs, noras dingo. Dabar vilkas tiesiog stebėjo vyrą. Pamatęs, kad plačiapetis atsistoja, vilkas nusliūkino į girios gilumą.
Vyrui grįžus prie laužo daugelis jau miegojo, tik du, iš pažiūros, jauniausieji sedėjo prie laužo ir ėjo sargybą. Plačiapetis patapšnojo žemesniajam per petį ir pasiklausęs, kada jo eilė budėti, nuejo prie, juodo eiklaus žirgo. Paglostęs ristūną jis, kažką, tyliai sukuždėjo jam į ausį. Žirgas sulenkęs kojas atsigulė ant žemės. Vyras ištiesęs kailį atsigulę šalia jo.
Saulė jau senai buvo nusileidus. Kariai ilsėjosi. Ryt laukė ilgas žygis, reikėjo prisijungti prie kitų...
kechupasz

2008-03-11 13:18:34

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2008-03-13 11:08:12

Vyrai išvyksta į karą.
man nelabai. Per trumpa ir nieko nepasakanti miniatiūra. Iki novelės toloka dar.

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2008-03-11 22:14:13

Savitas epizodas, tačiau iki novelės jam dar paūgėti - niekaip neatitinka šio žanro kanonus net ir atsainiai žiūrint. Greičiau čia - prozos miniatiūra su vykusiu minties užtaisu. Siužeto prasme darbas nėra prastas. Tik klaidelių, kaip ir minėta, pasitaikė.

Vartotojas (-a): Albus Frenulum

Sukurta: 2008-03-11 15:35:20

labai sužadina vaizduotę. yra rašybos klaidų, bet jos esmės nesudaro - redagavimas sutvarkytų. man patiko, kad jaučiasi du pasauliai, du poliai. kokie? o čia jau kaip kas įžvelgs, manau..