žvelgia akys iš marmuro plytos
šypsos lūpos ir žvilga plaukai
brenda naujas per kapines rytas
išmiegojęs per naktį čionai

žydi rūtos gvazdikai nasturtos
sklinda kvapas svaigus jazminų
ramiai miega didvyriai mankurtai
kartos ponų ir ubagų - - -

pagalvoji nejaugi ir man čia
amžių amžiams reikės įsikurti
ir klausytis vėjo rožančiaus
nebetrokštant nei meilės nei turtų

nusišypso numirėlio veidas
negi tu dar tuo abejoji
vėjas kryžių vargonais užgroja
iš po žemių pakyla aidas...