Santrauka:
Tiesiog man patinka gyvent užmynus ant minų lauko.
Man patinka gyvent
Ant fronto linijos.
Rytais –
Praskrenda origami gervės,
Perpiet –
Trimitais vietoj šaukštų mojuoja
Dezertyrų orkestras,
Ginkluotas šimtu šautuvų
Ir viena galva.
O vakarais...
O vakarais – kaip visad.
Man generolas
Už vieną nemuštą
Nutraukia dešinę.
Ligoninėj stebiu
Seselės tarpuaky
Kunkuliuojantį morfijų.
Užverdu ir atvėstu
Triskart,
Kai liežuviais
Tantaluoja kartuvės.
Ir kai karininkas surinka
„Tylėt, idiote\",
Taip gera širdy.
Kareivinės man vaikystę primena.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2005-10-23 09:30:06
Pradžioje labai sudomina - puiku. visas kūrinys pilnas ironijos, kas labaj tinka pagal kūrinio pobūdį, taj man irgi patinka. Ypač gera pabaiga ;)
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2005-10-22 19:15:30
Profesionaliai "sukonstruotas" ir turintis pilną teisę belstis į "savųjų" skaitytojų protus (o gal ir į širdis) kūrinys. Prie mėgstamiausių nepriskirsiu, bet neturiu pagrindo ir bodėtis juo: visokių yra ir visokių reikia...:-))
Anonimas
Sukurta: 2005-10-22 18:15:26
man tokia poezija nepriimtina,nors pasąmonių iškrovomis kai kas liuosai susikalba:))