Santrauka:
Eiliukas parašytas prieš 17 metų, bet kažkaip šį pavasarį prisiminė
Išeikim į žemę pavasarį,
Kai sniegas po kojom tirpsta,
Kai stiebias žolė į gyvenimą,
Kai paukščiai namolio grįžta.
Kai saulė į dangų užkopia,
Išsiveržia džiaugsmo klyksmas –
Išsiveržia laisvės troškimas,
Žiemos speigų neslopinamas.
Kaip paukštis, išmokęs skristi,
Kaip upė, pralaužus užtvanką,
Kaip medžio šakos į dangų,
Kaip lietūs, šėlstantys rudenį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-03-09 17:19:52
Kai perskaičiau, pagalvojau, kodėl toks negrėjiškas [silpnokas]. Sakau, gal su dukra pradėjo kartu skelbtis?..
Žiūriu - prieš 17 metų parašytas...Taigi, brolau, tobulėjimas - akivaizdus. :)
Anonimas
Sukurta: 2008-03-09 14:35:34
dėl ritmikos - antroje ir ketvirtoje pirmo posmo eilutėse, mano nuomone, truksta po vieną skiemenį, antroj galima ištaisyti - po kojomIS ir išsilygins, o ketvirtoj - SUgrįžta. bet čia mano nuomone. ir dar paskutiniame posme antroji eilutė "pralaužUS UŽtvanką" - labai pinasi, gal reikėtų nenukąsti galūnės?
dėl turinio - lyriškas, viltingas, pavasariškas, bundančios sielos šypsenų kupinas. nors sentimentalokas, bet juk pavasaris :) visi tada būnam sentimentaloki ;]
Anonimas
Sukurta: 2008-03-09 12:58:53
Ir kas iš visų šitų 'kaip' ir 'kai' išeina? Pritrūkau užtvirtinimo gale - kas iš viso to? Vaizdais su Maironiu galėtumėt konkuruoti. Čia ne komplimentas, jei ką.