pavasaris artėja - - -

...pavasaris artėja – – –
                                naktimis
jis mėgsta vaikštinėti
vienas
ir po žvaigždėtu
dangumi
užvertęs galvą – šiaip sau
ramstinėti sienas

kai plečiasi pulsuojanti
erdvė
          už taško – – –
jaučiame –
kartu tolėjam

vis ardome
                   dienų krantus
ir statom švyturius
mūs sugrįžimo
                   – – – vėjam...
st_a_s

2008-03-08 08:42:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2008-03-08 19:08:14

Visas eilėraštis tarsi vėjas, sugriebia, susūkuriuoja ir nusineša kartu...Kaip ir daugumą kitų - į mėgstamiausius. Ačiū:-)

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2008-03-08 12:37:45

jau t a i p žaviai paslaptingai tas pavasaris artėja...

Taip ir gyvenam ----- vis ardome ir statome, ieškome ir prarandame... ir vėl ieškome. Prasmingai.

Vartotojas (-a): jolija

Sukurta: 2008-03-08 11:52:25

Kaip visada, jūsų kūrinį radus, negaliu abejingai jo permest akimis, užkabina iškart ir priverčia įsigilint.

Vartotojas (-a): tyluma

Sukurta: 2008-03-08 10:56:11

Alsuoja netektim... Puikiai perduotas jausmas.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2008-03-08 10:33:14

Pulsuojantis pavasario ir savyje nuojautom, laukimu, iš naujo sugrįžtančiu tikėjimu...
Toks įsiklausyti į save skatinantis. Vaizdingai įtaigu.
"mūs sugrįžimo - - - vėjam" -
turėtų būti - vėjamS.