******
Kai plaukia tremtis per akmenį,
Magnolija, mano magnolija,
Tu nieko, o nieko neatmeni
Svetimo liūdesio molyje,
Nupiešusi manąją širdį,
Kaip didelę raudančią gėlę,
Kurią baltas gruodas pagirdė !
...O žiedlapius tavo prikėlę,
Išblukę šešėliai vėjų,
Nubėgančio traukinio fone,
Subyra...Ir aš įsilieju,
Lyg aukuro aidas betone--
Kai plaukia tremtis per akmenį,
Magnolija, mano magnolija...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-03-05 21:27:48
Atminties takeliais, gėlės žiedu - gražiai nutapyti jausmai.
P.s. tik vienas nesusirimavimas: fonE ir betOne... jei aš neklystu, tai čia kirtis skirtinguose skiemenyse, bet aš galiu ir suklysti. Nors koks skirtumas, kai eilės tokios gražios :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-03-05 21:02:29
Magnolija - tai ir paguodos šaltinis, kiek nuraminantis skaudžiuose prisiminimuose.
Lyriškai, vaizdingai, tik Jums būdingu braižu, ir jaudinančiai.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-03-05 20:35:34
Magnolija, mano magnolija
poetiškai apie skaudžius dalykus
Anonimas
Sukurta: 2008-03-05 19:31:23
Bravo.