Santrauka:
Smilkstu sėdėdamas,
Tyla. Muzika.
Smilkstu sėdėdamas,
Tyla. Muzika.
---
Aš vis dar renku
Laiko trupinius.
Laikau juos čia,
Visai netoli anos,
Jau pabėgusios
Bevalės minties.
Paklausi kodėl,
Tiesiog verta.
---
Galvoje tik simfonija,
Kuri vis skamba joje.
Griebiu degtuką ir
Tuksendamas stalan
Bandau atkartoti
Besibaigiančią
Simfoniją.
Paklausi kodėl,
Tiesiog verta.
---
Jūra ir pieno baltumo putos,
Vis dar šėlsta ir raibuliuoja manyje.
Nerami naktis, nematau laiko,
Tačiau aš grįžau,
Paklausi kodėl,
Tiesiog verta.
---
Žvilgt, kažkas už palangės,
Ak, tai tu, bemiegi žmogau,
Kodėl taip ilgai nepravėrei
Šių berūdijančių langinių?
Praėjo minutė, antra, ketvirta, dar viena,
O mano klausimas taip ir liko klausimu,
Lyg turėčiau atsakymo ieškoti savyje,
Iš tiesų verta...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2008-07-26 16:58:52
„bemiegi žmogau“. Keistas.
Anonimas
Sukurta: 2008-03-04 16:46:47
Įdomus. Pakankamai traukia akį ir eilėraščio būsena, bet siūlyčiau dar šiek tiek išgryninti.
Anonimas
Sukurta: 2008-03-04 11:15:19
egzistencinis.
daug retorinių klausimų, į kuriuos norisi išgirsti atsakymus