Grįžtu. (Gintarei, ačiū Tau.)

Santrauka:
Smilkstu sėdėdamas,
Tyla. Muzika.
Smilkstu sėdėdamas,
Tyla. Muzika.
---
Aš vis dar renku
Laiko trupinius.
Laikau juos čia,
Visai netoli anos,
Jau pabėgusios
Bevalės minties.
Paklausi kodėl,
Tiesiog verta.
---
Galvoje tik simfonija,
Kuri vis skamba joje.
Griebiu degtuką ir
Tuksendamas stalan
Bandau atkartoti
Besibaigiančią
Simfoniją.
Paklausi kodėl,
Tiesiog verta.

---
Jūra ir pieno baltumo putos,
Vis dar šėlsta ir raibuliuoja manyje.
Nerami naktis, nematau laiko,
Tačiau aš grįžau,
Paklausi kodėl,
Tiesiog verta.
---
Žvilgt, kažkas už palangės,
Ak, tai tu, bemiegi žmogau,
Kodėl taip ilgai nepravėrei
Šių berūdijančių langinių?
Praėjo minutė, antra, ketvirta, dar viena,
O mano klausimas taip ir liko klausimu,
Lyg turėčiau atsakymo ieškoti savyje,
Iš tiesų verta...
Night_Patient

2008-03-04 09:13:26

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rykštė

Sukurta: 2008-07-26 16:58:52

„bemiegi žmogau“. Keistas.

Anonimas

Sukurta: 2008-03-04 16:46:47

Įdomus. Pakankamai traukia akį ir eilėraščio būsena, bet siūlyčiau dar šiek tiek išgryninti.

Anonimas

Sukurta: 2008-03-04 11:15:19

egzistencinis.
daug retorinių klausimų, į kuriuos norisi išgirsti atsakymus