Ir vėl tas pats

Iš skausmo rėkiu,
Ašaras tramdau...
Neklauso manęs, riedėdamos veidu...
Lūpą prikandu –
Nekalbėk ko nereikia!
Siela išgirs sielvartą mano...
Neklauso manęs,
Nors imk ir nekęsk,
Sunku susitvardyt,
Nuleisti rankas...
Numoti į viską, juk man jau gana!!!
Riedėdamos veidu
Jos rėkia kartu,
Ištarti TĄ vardą man vis dar sunku...
Karas

2008-03-02 15:36:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Karas

Sukurta: 2008-03-02 23:30:21

Ačiū už komentarus...
Savage, kiekvienas skambinam iš savo varpinės, man tai ką rašau nėra žodžiai... Aš rašau tik tuomet kai skauda, todėl tai bandymas perteikti jausmus, o jie visada banalūs.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2008-03-02 18:27:54

...sunki akimirka...

Ištarti TĄ vardą man vis dar sunku..

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2008-03-02 18:26:54

Ištarti TĄ vardą man vis dar sunku...

...sunki akimitka...

Anonimas

Sukurta: 2008-03-02 18:00:17

Man patinka kiek intonacijos galima idėti skaitant ir tuomet jis tampa labai jausmingas

Anonimas

Sukurta: 2008-03-02 16:56:52

Skaudus, gražus, su ''...nuleistomis rankomis' tavo žodis.