išeinu į save pavakariais -
tada pačiam ne taip
sunku sutemti - - -

dar vis įbrisdavau
į savo nuodėmklausę
iki juosmens
pilnom šventumo vaiko pėdom
gilyn į brastą
gilyn į atgailą,
bet upė šįkart pirma
many surado savo
atvaizdą --

aš dar turiu nuodėmių,
bet mano šešėliai
homo acerbus *
abiejuos krantuos
šnypščia
amba amba amba **
ir iš meldų pakulų
jau pina kilpas -
*



___________________________________
homo acerbus [lot.] - žmogiškoji tamsa;
amba - gėda.