iš laiko partitūros
išsilieja
toks monotoniškas ėjimas –
b o l e r o
kas žingsnį
lydimą stipresnio vėjo
gilyn į sielą vis
ruduo
r u d u o

tu nebegrok Ravelio –
apkabinki!
numeski stingulį
lengvai
tarsi manto

ir pasiliks kažkur toli
buvimas pilkas
ir monotoniškas
ruduo
r u d u o

I.D.
2002, ruduo