Už lango – tai snaigės, tai lapai

Šoka kartų rokenrolą,

Plasnoja sezonų pelekai

Jaunystės tinkle kaip papuola.


Tik altorius, prikaustytas psalmių,

Niekada nejudėjo iš vietos.

Dūžta laikas be oro pagalvių,

Vos tik prie jo prisilietęs.


Ir medžiai nelaksto po žemę,

Piligrimės tik šaknys bei šakos.

Kuo gilyn, tuo aukštyn – vertikalė,

Horizonte kryžiumi tapus.