nė velnio ne lengviau
rašyt apie durnaropę
ar pūvantį buroką
kai burna pilna
maldos vėliavų skiaučių

kai dievų skeltakupriams tarnams
norisi švarios širdies ir kepenų
bet niekam neberūpi
ką išspjauna dvasinga žemės vena

nė velnio ne lengviau
sėdėt po akmeniniais lotosais
ir miltų košę nuo akių laižyt
vien tam kad praregėtum

dejuot ant lapo kenčiančio vardu
kai zirzia radijo soty
naujoji meilės mantra
pirk-parduok-neduok

net velniui ne lengviau
vaidint protingą rašant
kai apkapotos širdys
nusižudo žodžiuos

ir tik citrinų dūmai
suvedžioja mano paslaptį lengvai
tąnakt kai raidžių velnią
užrašiau ant popieriaus