Nebegrįšim į teatrą

Saksofono garsuose
Skęstam miesto lietuje,
Sklendžiam rytuos,
Siekiam saulės tolimos.

Paskutinįsyk girdžiu tave kalbant,
Žodžiai netikri, suokalbis jau senas,
Pavargom žaisti, bėgti, slėptis,
Šįsyk paklausykim fortepijono.


Sukasi miesto karuselė,
Stypso bokštai pasistiebę,
Seka langais iškeliaujančius,
Smerkia nebegrįžtančius.

Paskutinįsyk matei mane žieduose,
Amžinybė apgaulinga, vakarais
Nebesiklausom, nebegirdim,
Šįsyk išjungiam muziką ir tylim.
Izabelė Terhoven

2008-02-23 16:17:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2011-07-30 16:36:18

pritariu vaivorams, išnagrinėjo iš pagrinų visą...

Anonimas

Sukurta: 2008-03-19 12:20:44

Man kursyvu parašyti posmai patrauklesni: ten mažiau nuspėjama forma, labai mieli vaizdai. Patiko man tas muzikalumas, manyčiau, net stipriau šiek tiek šią dalį galėjai parašyti. O pirmas ir trečias posmai pakankamai nuspėjami, kad neužkabintų. Pasistiebę bokštai labai žavūs. Gerai, kad tarp posmų ir viso kūrinio žmonių jaučiamos sąsajos - bendravimas, kalbėjimas visame eilėrašty. (Kažkaip čia nerišliai pasakiau :) )