Ugnimi virtęs takas,
Purpurinė spalva tolumoj,
Krauju nušlakstytą žemę
Ir kryžiais subadytą matau-
Iki skausmo spaudžiantis vaizdas...
Net ant kelių prieš Tave nukritau,
O Tėvyne, aš Tavo vaikas!
Išvesti Tave į laisvę staiga panorau.
Savo širdį, nors vieną, Tau atiduoti turiu,
Savo sielą, ne sieną, priešais Tave aš statau,
Kad tos rankos- juodieji šešėliai,
Nedraskytų mūsų vėliavos vėjy,
Kad kojos mūs žemę trypiančos,
Nevirstų smūgiais žudikiškais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kechupasz
Sukurta: 2008-02-23 21:39:20
Dėl vaizdų, tai daug priklauso nuo skaitančiojo, nuo jo suvokimo, galbūt kultūros ir t.t
Dėsnius- jei tokių noriu kūrinyje, kurti turiu pats. Jei jų neradai, ar nepastebėjai- tai galbūt jų nėra?
" Turi galioti tam tikri dėsniai"- nepritariu pasakymui TURI, čia tik rašytojas sprendžia Turi būti ar Neturi.
Nevisi mėgsta į rėmus spraustis.
Dėl minties... Man- ji sava. Kaip kitiems- nežinau. :)
Vartotojas (-a): kechupasz
Sukurta: 2008-02-22 23:03:50
Na, juk nebūtina rašyti, kad viskas gražu ir t.t "Daug fanatizmo, juodų spalvų bei kančios" Bet argi senovėje to nebuvo?
Manau daugybė eilių yra apie Lietuvą, apie senovę ir t.t Tad MINTIS visada gali pasirodyti kažkur girdėta...:)
Vartotojas (-a): Albus Frenulum
Sukurta: 2008-02-22 11:46:18
pirmos keturios eilutes man net labai patiko. kurinys bendrai - israiskingas. del pompastikos - gal ausi ir kiek rezia. bet labai gali buti, kad pompastika tik musu laikmecio zmonems atrodo "nekokia", o pvz po simtelio metu gal net labai vertinamas dalykas bus. man svarbiausia, kad kurinys patrauktu, sukurtu vaizdinius ir kazka papasakotu. o cia tai yra.