Ašaros suraižo veide paslėptą džiaugsmą,
Nebelieka prisiminimų, išsitrina Tavo atvaizdas su kiekviena diena vis greičiau.
Tik jausmas sparnuotas plevena širdyje,
Kuriam apkirpti sparnų aš neįstengiu.

Kiekviena naujai pradėta diena įsibėgėja,
Kaskart vis stipriau sugniauždama mane savo viduje.
Tas šlykštus jausmas vis iškyla į paviršių
Ir dergia mano širdį.

Kreipiuosi į Tave pagalbos – išgirsk, prašau!
Ir atsiliepk...