Malonus aromatas - tu dar tokio nematęs,
Kai iš tėčio kišenės vėl išbyra tabakas.
Jis priklupęs keiksnoja, žaislą paspiria koja,
Kaip visad man nuoširdžiai savo kūmščiu grūmoja.

Tokį tėtį norėtų juk turėti kiekvienas,
Kuris grįžta vėlai ir truputį išgėręs
Mamą meiliai kabina, liula josios krūtinė…
Tėtis seilę nušluosto vėl į meilės plauks uostą.

Kartais būdavo tėtis, mane supa ant kelių,
Mama sėdi prie stalo, neria saulę vašeliu…
Tėčio ūsai taukuoti ir delnai prakaituoti…
Tokį tėtį turėti… nėr geriau, pagalvoki!

Kartais bardavo tėtis, su diržu man žymėjo,
Visos nuodėmės mano ant sėdynės žėrėjo.
Bet mylėjau aš tėtį net tada kai kentėjau,
Nuo tėvelio juk mano visas kaimas drebėjo.

Kas geriau gali būti už tėvelį va tokį,
Kai išmoko tave tikrą kryžių išdrožti,
Tu taip meiliai tėvelį vėl apkabini
Ir jam tyliai į ausį vis šnibždi, kad myli.