Kada širdis sušąla į ledą
Ir žmogui niekas nerūpi,
Kuomet sieloje šalta šalta,
Žmogus stingsta po truputį.

Mes būname atšiaurūs draugams,
Nesuprantame, jog įžeidžiame juos,
Kuomet mes būname šalti artimiems
Lyg šaltos snaigės delnuos...

Žmogaus širdį gali sušildyt
Meilė, švelnumas ir žmogaus artuma.
Lyg ašaros skruostuos gali suvilgyt,
Taip ir meilė gali sušildyt savo šiluma.

Būkime draugiški ir nuoširdūs,
Nepalikim draugų nelaimėje
Ir gerus savo talentus
Laikykim giliai širdyje.