Įžvelgti tamsiąją širdies pusę bandžiau – neleidai.
Užtrenkei duris į tylią ateitį.
Sakei: „Jausmų rašyti aš nemoku“, tačiau Tu jų ir neišsakei.
Kodėl mintys tokios skrupulingai juodos lanko mane?..

Tamsos gijomis nubrėžiau liniją tarp mūsų,
Neperženk jos – skaudės.
Aštrūs peiliai susmigs į Tavas išvargusias nuo ašarų akis,
Aš pasiryžau pasitraukti nuo Tavęs.

Daugelį prabėgusių pro rankas valandų
Aš ieškojau savyje, tačiau nieko neberadau...
Pasiektas skrydžio aukštis suteikė skausmą,
Kuris išliko tik popieriuje įlietose eilutėse.

Mano rankos, apsunkusios nuo surinktų ašarų,
Iškeltos į dangų – meldė šviesos.
Tu neišgirdai mano maldos, neišgirdai žodžių,
Kuriais meldžiausi į Tave.
........................................................

Prabėgo dar viena tūkstantoji minutė,
O Tavęs šalia dar nėra.