Santrauka:
mano mylimai Draugei
Prispjaudyta siela juokiasi,
kipšas kauluose tūno –
Čiurlionio muzikai griežiant,
krenta gumos gniužulu.
Sijojasi miltai rupūs –
pyragas sprangus žada būti.
Motorinis melas liejasi,
glosto skrandžio turinį.
Pusiausvyra komunikacijoj:
kurmis – „anglų pievelėj“,
arkliai šuoliais sienon atsimuša,
absurdo tiesą sveikina.
Universali istorija – moralinis bankrotas –
bedvase materija slepiasi
sąvartyne buitinių Atliekų.
radaa
2008-02-17 15:13:37
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-03-01 23:42:38
Mintis slepiama tarp eilučių.
Daug erdvės pamastymams :)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2008-02-20 18:57:41
bedvasė ta materija, bet čia apie ją pasakyta iš dvasios gilumų...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-02-20 11:56:41
juodas...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-02-18 11:24:49
Čaižus skausmas, slegianti būsena, paliktas slogutis...
arkliai šuoliais sienon atsimuša,
absurdo tiesą sveikina.
Tai galėtų būti ir individualiu požiūriu, ir visuotine prasme. Tokiu neįprastu stiliumi:), bet stipriai, aštrokais vaizdiniais, įtikinančiai. Įdomiai:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-02-17 20:29:13
...skaudus žvilgsnis į pasaulį, prarandantį dvasingumą...patiko...
Universali istorija – moralinis bankrotas –
bedvasia materija slepiasi
sąvartyne buitinių Atliekų.
Anonimas
Sukurta: 2008-02-17 20:17:31
bedvasia > bedvase
Anonimas
Sukurta: 2008-02-17 18:37:12
labai daug minčių. bet abstrakcija. įdomiai.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-02-17 17:41:42
vykęs
veiksmo
abstrakcijos
išveikimas
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-02-17 16:39:22
Ooo, kiek katastrofinės pasaulėjautos ženklų...
Bedvasė Materija kelia pergalės vėliavą? :(
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-02-17 15:36:31
Gilus ir prasmingas kūrinys, atspindintis tikrovę. Gaila, bet... Universali istorija - moralinis bankrotas... :( Prispjaudyta siela juokias...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-02-17 15:27:53
Nuotaika aiški... o kūrinukas stiprus metaforiškumu...
Tik atsisakyčiau paskutinės eilutės, man be jos gražiau :) nors liūdesys visvien neišnyktų...