aš — kalnų fleitininkė
mano suknia prieš vėją plaikstosi
kai groju dienas
išaušrius ir išnaktes kai groju
mano avys ir ožkos
ten apačioje
rupšnoja laiką
ir arkliukai šnervėmis purškia
ir teliuškuoja vanduo
ten apačioje
mano mylimasis tylus
tylus ir didingas
jis niekur neskuba
jis būna savimi
kai groju išaušrius ir išnaktes
dienas kai groju
aš — kalnų fleitininkė
mano suknia prieš vėją plaikstosi
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2005-10-13 19:56:35
pasidžiauki
vėjas kaktą bučiuoja
ir plaukų šviesią vėliavą plaiksto
taip smagiai
kad net šoka suknia
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2005-10-13 13:07:00
Nei pridėti, nei atimt. Puikumėlis. Romantiškas, dvelkiąs kažkodėl gilia senove. Gal kad fleitininkė ne su mini sijonėliu...Priglaudžiu. Ačiū už gero jausmo gūsį:-))
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-10-13 12:40:21
lengvas fleitos skambesys vilnija... puikus eilius, kraunantis