Santrauka:
Nerašiau šio eilėraščio konkursui, šiaip rašiau eilinį eilėraštį – išėjo apie vasarį. Tik tuomet prisiminiau konkursą, kiek pakoregavau ir, manau, gavosi visai tinkamas šiai temai :) . Na, o, kad konkursuose beveik susiklostė nerašyta tradicija tokiai formai, tai ir aš pabandžiau, gal tikrai gražiau žiūrisi ;)
.......Sustingstantis žarom vasaris
Užduoda klausimus keistus.
Jau leidžias saulė po pasauliu,
O tu, kažkaip, keistai mąslus.
Nelygios dienos su naktim
Jusliai žaviai žvaliu alsuoja,
Lyg apsigobę apsiaustim
Pavasario sparnai atmoja.
Ne, nejaučiau aš miego
Ir saulės vyzdžių nemačiau,
Tu pagodok, šalna paviene,
Gyvenimo juk tiek nedaug liečiau.
Pasikalbėk su manimi, Vasari,
Jaukumu vasaros, vasario apeigom.
Šešėliai, pabaigos žiemos, altoriuos šlama,
Nedrumsk tylos jų – tykiai juos paguosk.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-02-26 14:42:47
Nepatiko forma.
O turinys romantiškas beveik:)
Vartotojas (-a): Draugė
Sukurta: 2008-02-12 20:32:45
Toks šiltas ir jaukus. Patiko labai :)
Anonimas
Sukurta: 2008-02-11 10:43:27
Gražu iš esmės viskas čia:)
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-02-10 18:09:51
Pasikalbėjimas su gamta. Labai vasariškas [vasario, ne vasaros prasme] ir jaukus.
To tikrojo Liudo Vasario vidinio "aš" mažoka.
Anonimas
Sukurta: 2008-02-10 11:52:03
variantas. jeigu bandyta sieti su Liudu vasariu ir kūriniu, tai nelabai kas išėjo, na gan dirbtinai. Bet čia gal tik man taip susišvietė :)