Santrauka:
Poetei kankinei Danutei Paulauskaitei .
******
O vienatve, sklidina šerkšnų,
Be kasdienės duonos, o vienatvė,
Pro erškėčių tamsą ateinu --
Klumpa vėjai, viena Skuodo gatvė --
Baltas klaidžioja moters šešėlis
Per vasario atlydžius, pūgas --
Kūkčioja naktis, kraujuoja mėlis,
Kaulėtas į dangų kai rankas
Kelia Ji virš debesų aukštųjų,
Menesiena išpina kasas --
Tarp liūdnų ir gedulingų tujų
Tylios žvaigždės baltą taką ras
Į Poetės širdį iškankintą !
...Ledo vinys prakalba gaubly --
Lietuva, girdi Baltoji Paukštė krinta
Nužudyta, bet ne nebyli --
Štai, kas liko dar neišparduota --
Dar vieni nepalaužti sparnai !!!
...O gauja vis rengia naują puotą
Ir nauji jau renkasi varnai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-02-09 18:53:21
paliete, pagavo... pasibeldete sirdin... Kalba is sielos gelmiu, jauciama tai. ir labai poetiska:)))
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-02-08 17:45:37
...jaudinančiai... kaip ir ankstesnės eilės.
Prasmingai graži dedikacija.