Kas ieško, o kas randa.
Brangių akyse išbridusią
Loch Neso paslaptį
Šiluma maitinu iš delnų.
Mielieji, su potvyniais baigta.

Snaigėm atskridę sniego žmonės
Ant skruostų nukritusia blakstiena
Rašo laiškus prie lūpų
Ir tirpsta. Tirpsta palikę dykumą.
Mielieji, ir ašara veidą myluoja.

O angeliukai, patys droviausi,
Už plaukų slepias ir ausy
Pina vainikus ir arfos garsų,
Supynę guldo ant galvos.
Mielieji, jei neketinat tikėt,
Tai kam gi dar gilinatės
Iš kur šitokia muzika?