***
Tu scenoje gyvoj - name tarp ledo vėjų,
Kuris kaip ešefotan traukinys--
Senamiestis miestelio, lyg trofėjų
Nematomų viduramžiškas rinkinys--

Kur ant kiekvieno kampo po žiūrovą smalsų
Fiksuoja Tavo skausmo barometrą !
Prastūmė žiemą visgi - balsą alsų
Girdžiu  švogždenantį, per metrą

Nuo jo saldokai šnabžda kitas--
Statistas, ar poeto rangą pirkęs, nežinau :
Ją visiškai prismaugęs mūsų litas,
Ir malkos visos baigės, baigės jau,

Anglių krūvelė dar lauke juoduoja,
Bet pasikurti krosnį nevalios !!!
Laiškų dėžutėj vien tik vėjai loja,
Nenukulniuoja iki ten, nes negalios

Jau susukta tikrų tikriausiai tyso--
Kiek dar ištrauks - žiūrėsime visi,
Turbūt iš bado baisiai ji sulyso--
Nauja eilėraščių knyga baisi

Bus alkiu parašyta...Įdomu
Pasiskaityt, kompanijoj sušilus
Nuo konjakėlio aplinkoj namų--
Kažko labai, labai seniai nutilus--

Jau visą mėnesį !!! Žvakelę matęs
Kažkas dar kažkada pas ją languos--
Gal spectarnybas pasikviesti metas ???
Nutirpo pusnys kieme, sode jos !

Dabar jau laikas !!! Ką gi, kovo rytą
Jau patį pirmąjį mums paaiškės,
Kas šalčio alkano ten padaryta,
Poetei, siekusiai savos žvaigždės !

Būt buvus praktiškesnė - patarnavus
Kokiam gišeftui partijos šulų,
Neblogą stogą būtų sparčiai gavus--
Dabar ant kapo net nebus gėlių !!!

...O scenoje seniai užgęsus žvakė,
Seniai širdis jau suledėjus Jos,
Tiktai žiūrovai  visiškai apakę
Nuo veidmainystės ir kėdės šiltos...