Popietė

Santrauka:
"Upiška" istorija. Vieną kartą netoli Gedimino pilies...
Sausainius su razinomis
Iškvepinau  ciberžole.
Pasikviečiau kavos
Dvi kūmutes:
Nerį ir Vilnelę.

Paišėme molberte
Klevo krintančius lapus,
Skaičiavom sprunkančias žąsis,
Krizenom: greit vestuvės-

Neris suknelę siuvas,
Vilnia rožes augina,-
Pas Nemuną skriste -
Dipolis  iki mirties ir amen.

Žiedus laikysiu saujoj -
Smiltis nebyrančias,
Pirštu prie lūpų -
Prisiūsiu nekaltybės  paskutinį
Gėlą gurkšnį - paženklinta

Tyla.
Raktažolė

2008-02-03 23:34:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2008-02-04 11:41:09

Dvi paskutinės eilutės-
ypač originalios.
Sėkmės!

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2008-02-04 08:38:13

Tapybiškas žvilgsnis...

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-02-04 06:38:46

o man- labai patiko ir mintis tokia gili ir pats pateikimas- nelabai jau tiketas... Idomus.

Vartotojas (-a): Raktažolė

Sukurta: 2008-02-04 00:23:30

Čia trumpas miniepizodas - "lengvo turinio pasakaitė". Nelabai jausmais kvepia, bet nežinojau kur dėt. Tiesiog kažkada (rodos prieš metus ar du) besišypsant brūkšteltas natiurmortas, už kurio man akis šiandien užkliuvo.