Santrauka:
Poetei kankinei Danutei Paulauskaitei.
*
Krosnelėj paskutinė anglių sauja--
Žiūri ilgai tu liepsnai į akis...
Vasaris baigės, speigą pranašauja
Įdūkęs vėjas, klibina duris--
Ugnele mano, mano ugnužėle,
Dar nenuleisk sparnų ilgai, ilgai,
Visi takeliai jau seniai užėlę--
Viena tu man gyvenime likai--
Pro tavo šviesą vaiskią ir neramią
Matau aš veidus mylimus gerus
Ir draskomą niekšybių mūsų žemę,
Ir išdavysčių slibino nagus--
Jie mus visus į ledą nugramzdino,
Bet tu dar šviesk, ugnele, kaip viltis--
Tik pelenai jau blankiai virpa...Lino
Žiedų padangę pamatyt !!! Mirtis
Iš kibiro, kuriam vanduo užšąlo,
Mirtis tarp sienų, suledėjusių visai--
Pasaulis lūžta tarp kėdės ir stalo--
Pasaulis tik ledynas ištisai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-02-04 11:04:43
aivarėjantis BLP Parašė komentarų: 19 2008-02-04 00:52:36
gal ir nuosirdu, tačiau maironių ir nerių laikai praeityje
Gal tau ir praeity, bet ne visi taip galvoja,kaip tu.... o tau atrodo,kad visi turi šokti pagal tavo muziką...tai jau...daugiau nei ribotumas...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-02-04 08:36:44
Šaltuoju vasariu ir malda ugnelės šilumai alsuojantys jausmai...
"Pasaulis lūžta tarp kėdės ir stalo--..." - ši metafora ypatingai ryški, kaip labai stiprus ir skaudus lūžis...