Santrauka:
Į akis visko daug pridulkėjo
Atšvaitais saugo kūną rugsėjis.
Šalia kelio trobelė sena.
Į akis visko daug pridulkėjo.
Prikalbėta naktis. Dargana.
Trečią sykį lašnoja. Senėji.
Nuo pagonių tamsos lig aušrų.
Teka upės prieš srovę Kūrėjo.
Kūno linijos lūžta. Tylu.
Po atklydusį lietų, po dulkes.
Braido lykumos. Migdo akis.
Lojant priebalsiu pusnakčių kurtams,
Nuo grandinės nutrūksta širdis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2008-02-04 11:50:08
Šiuo savo puikiu visais požiūriais eilėraščiu įrodėte, kad klasikinė eilėdara buvo, yra ir išliks, kaip kas ją beniekintų :)
Vartotojas (-a): Cherry
Sukurta: 2008-02-03 22:13:40
Man patiko paskutinė eilutė, bet citata dingo ir liko beprasmis sakinys.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-02-03 22:00:52
Visuomet žavi autoriaus kiekvieno žodžio svoris: ir nieko kūriny, kas užkliūtų, ar būtų ne taip... Tiesiog, gera skaityti.
Tik "braido lykumos" - gal galima nenuovokai "be angel " paaiškinti kas ans toks????? Ar tai, kas lieka?
Vartotojas (-a): Cherry
Sukurta: 2008-02-03 21:58:54
Geras eilėraštis, ypač
lykumos - ?