nuo

Santrauka:
Į akis visko daug pridulkėjo
Atšvaitais saugo kūną rugsėjis.
Šalia kelio trobelė sena.
Į akis visko daug pridulkėjo.
Prikalbėta naktis. Dargana.

Trečią sykį lašnoja. Senėji.
Nuo pagonių tamsos lig aušrų.
Teka upės prieš srovę Kūrėjo.
Kūno linijos lūžta. Tylu.

Po atklydusį lietų, po dulkes.
Braido lykumos. Migdo akis.
Lojant priebalsiu pusnakčių kurtams,
Nuo grandinės nutrūksta širdis.
laukimas

2008-02-03 20:41:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2008-02-04 11:50:08

Šiuo savo puikiu visais požiūriais eilėraščiu įrodėte, kad klasikinė eilėdara buvo, yra ir išliks, kaip kas ją beniekintų :)

Vartotojas (-a): Cherry

Sukurta: 2008-02-03 22:13:40

Man patiko paskutinė eilutė, bet citata dingo ir liko beprasmis sakinys.

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2008-02-03 22:00:52

Visuomet žavi autoriaus kiekvieno žodžio svoris: ir nieko kūriny, kas užkliūtų, ar būtų ne taip... Tiesiog, gera skaityti.
Tik "braido lykumos" - gal galima nenuovokai "be angel " paaiškinti kas ans toks????? Ar tai, kas lieka?

Vartotojas (-a): Cherry

Sukurta: 2008-02-03 21:58:54

Geras eilėraštis, ypač

lykumos - ?