Išsimylėjau šį miestą, kur burba užmigdamas sniegas,
Ir skrosdamas gatvę suklinka tamsoj autobusas.
Kur bespalviai namai, kur likimas pavirsta į ego,
Kur šampūno ir muilo kvapai, o vis vien sieloj turime blusų.

Ir praeiviai žygiuoja laiku,  nesuspėdami koja į taktą,
Kažink kur, kas juos veda, juk seniai nebeliko net Dievo
Butaforinai kūnai, šešėliai ir slaptos
Įrašytos šaligatvių kreivėm dejonės,

Ir įrėminta sienom agonija, iškreiptas riksmas
Pro žibintų šviesas įsibrauna į butą.
Svetimi paistalai, numarinti žydėjimo blyksniai,
Mėnesiena už lango pavirsta į murmančią upę.

Nusivalkioję metai, savaitės, kai mokesčiais lyja.
Bato spaudas plytelėj - savotiškas miesto inkliuzas.
Tad primink kaip juodžemiu kvepia medžiu ar lelijom,
Ten kur neguli sotūs tavim tingūs didmiesčio šliužai.