Trys drambliai šiąnakt laikantys žemę
ir trys nuodėmės tamsą parduoda,
siauras plyšis rytuos –
tai tik žuvys į dangų -
o gal sielos ant sielių švyluoja.

Tiek delčios ten prikrito į langus,
vakarų  blausios skiautės suplyšo,
trečią dievą tikiu –
teka gelstančios saulės
iš beribės į  nežinią juodą.

Pažiūrėtum į nuotrauką seną
tris dienas žvilgsnio skausmas lytėtų -
verksmą žvilgančios aukšlės išduoda,
trūksta erdvei akių –
trepsint pustomą gruodą.

Be drėgmės, be dėmės,kai taip šalta  
tris nakvynės golgotas išbandom
ir trūnijam savy –
senka nuojautos žalvario šaukštuos -
miegą genam šalin ir atrodo -
mudu - avys kely,
mus bliovimas išduoda.