Lapai nekris, klavesinas negros,
Tiktai vakaras bėgs per gatves,
Prieš bažnyčią suklups
Ir liūdnai nusijuoks -
Rudenėjant jam reikia tavęs...

Sustabdytam kadre,
Jis tikės, netikės,
Tik paglostys raudoniu stogus,
Jam šypsosis vaikai
Karuselių aiduos
Ir kepurę pakėlęs žmogus.

Tolumoj - tiek nedaug,
Tiek nedaug tų tylių,
Kur vytelėmis pynė krepšius,
Tik priėjo kažkas
Ir surišo rankas
Ligomis, išsilaisvint sunku.

Šiandien lapai nekris,
O ruduo nuo galvos,
Tau auksinį vainiką nukels,
Klavesinas negros
Tik mama sumeluos,
Kad rytoj karuselė sugrįš...

Pasakys ir pravirks...