Plaučių filosofija

Aš tavo greitkelio bėglė
Aš sumauta pigi kalė,
Nei vienas žvilgsnis, nei žmogus
Man neįrodys
Kam jis žus.

Pigi lakuota muzika fone
Aš parsiduočiau, kad pabūt šalia
Su tavimi ar be tavęs vis vien
Kad tik gyvent...
Kad oro dar įkvėpt.

Pilki šešėliai, tarp pilkų žmonių,
O aš tarp jų sukuosi vis ratu.
Išmėčiau viską ką širdy slėpiau,
Tik tam, kad patikėt
Gyvensiu gal... gražiau
Geriau
Ilgiau -
Ilgiau, nei metai tęsis šie.
Problemos skatina mane įkvėpt
Pučiu tabako dūmus lyg žodžius,
Karčius pučiu ir įkvėpiu jausmus,
Kad tik gyvent, kad tik kažkuo tikėt
Iškvėpt – įkvėpt...
Iškvėpt ir vėl įkvėpt.
Jurgino žiedas

2008-01-27 12:39:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2008-01-27 23:18:53

o man jausmai- poezija
:-)

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2008-01-27 14:22:20

įkvėpimo nėra vistik... sėkmės

Vartotojas (-a): Jurgino žiedas

Sukurta: 2008-01-27 13:22:09

Hm... idomu. Retai rašau eilėraščius užplūdus emocijoms. "Kalė" - nu kaip čia nu, gal ir aštrokas žodis, bet man reikia, kad pakartinčiau:)

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2008-01-27 13:01:03

Tikrai emocionalus. Viskas neblogai, tik ne toji "kalė"... Kažkaip be kalės būtų geriau, o be pirmo posmo dar geriau... Čia tik man taip norėtųsi...