Bėga metai kaip trumpakelniai vaikėzai,
Vydamies pabėgusią katę.
Dūsauja seniai: vajėzau, vajėzau,
Ko taip skuodžia tarytum patrakę?

O metams nerūpi tie seniai sukriošę,
Ne katę vejasi – lygiuojas į laiką.
Jie net negirdi, kaip girios ošia,
Kaip verkia tik ką užgimęs vaikas.

Jie stropiai vykdo, be nukrypimų,
Pasaulio Valdovo komandą.
Ne taip, kaip žmogus, kuris nuo gimimo
Priežasčių tinginystei suranda.
------------------------------------------------------
Bėga metai kaip trumpakelniai vaikėzai,
Paskui juos ir pulkelis manųjų.
Su seniais ir aš jau šaukiu: vajėzau,
Ko taip lekiate lig apduję?