Dėmė juk be sielos,
žalia ir juoda, bei morkinė čia,
patinka spalvų derinys,
pridėsim geltonos, raudonos šalia,
kažkaip nesuderinama vieta.

Suplėšyk kūrybą garsais,
savamokslio taip lengvai nepaleis,
supaisysim vieni kitus,
kaip kareiviai žygiuojam
pro kabančius portretus.

Staiga tik ranka kas numoja,
toj pat užrašys ant kaktos neveiksnus,
supakuos kaip nupirktą lėlę,
subanguos kaip armonikėlę,
ir išveš sanatorijon pas kitus.

Vienodo tikslo siekiantys aplink,
gal pasidalinkim išprotėjusiom mintim?
Kuris tik kūrybingiau sugalvos,
tam ir košės daugiau įdės,
bet paleisti visgi pagailės,
nes vizos galiojimas baigėsi.