Aš čia, nes ten manęs per daug –
nebesutelpu kryžių legendose:
priešus ten ketvirčiuoja,
didvyrius – laimina giljotinomis,
ir pulsas ten tiksi tik minose.

Aš čia, brolau,
nes vanduo jau pradėjo troškinti,
o karas dar nepasibaigė.
*
Mano rievės per gilios uždusti:
šaknijuosi pirštais, skaičiuoju,
kiek vėjų jau krito nuo kulkų,
o naktų suviso lyg piktžolės.

Čia naktys būna numirti,
dienos – pamiršti tikėjimus,
nes sienoms beviltiškai glaudžiantis,
altoriai pakampėse suplazda.

Kol priešas smelkias į apkasus,
aš stoju į mūšį ir kaunuosi:
žodžiu prieš kulką,
šaknim – prieš dangų.
*
Aš čia, brolau,
nes lašas neužmuša troškulio,
o apkasus laidoja potvyniai.