Istorija

Santrauka:
kuri nebežudo...
- Čia dabar kas? – staiga supyko Jachas, ryte atėjęs į jo vadovaujamą laboratoriją.
- Sinchrofazotronas, - sutrikęs atsakė jaunas laboratorijos darbuotojas Sedas.
- Iš kur gi jūs ištraukėte šitą pabaisą?
- Iš muziejaus...
- Jūsų protas labai paradoksalus, kolega. Nejaugi manote šios senienos pagalba išspręsti mums patikėtas problemas?
- Betgi vėžį išgydėme, tik radę mūsų genialių protėvių klaidas...Jei jie nebūtų buvę tokie trumparegiai, jau seniai būtų turėję vaistą...
- Žinokitės, - nutraukė jį Jachas ir garsiai trinktelėjo durimis. Laboratorija tyrė nevaldomose termobranduolinėse reakcijose susidarančios energijos transportavimo problemą. Darbas nesisekė, ir mokslininkai suprato direktoriaus pyktį.


Sedas nedrąsiai pabeldė į Jacho buto duris. Šeimininkas atidarė pats ir, pamatęs Sedą, maloniai nustebo.
- Sveikas, Sedai! Aš tavęs laukiau. Žinojau, kad ateisi pasiaiškinti ir pasakysi ką nors naujo. Sėskis!
Sedas nebesivaržė.
- Taip, aš norėjau jūsų atsiprašyti už netaktą. Turėjau iš karto jums paaiškinti.
- Pasakokite.
- Matote, XX amžiuje dalelės buvo greitinamos stipriais kintamais elektros laukais. Pačios dalelės sukuria apie save elektrinį ir magnetinį lauką – jie kintami. Tuo tarpu greitinantis elektros laukas statinis, tačiau jis kinta laiko atžvilgiu ir tuo būdu sukuria magnetinį lauką. Taigi, turime keturis laukus. Reliatyviai juos derindami, XX amžiaus fizikai pasiekė, kad judanti dalelė pasiektų greitinantį lauką tada, kai lauko stiprumo vektorius nukreiptas jos greičio kryptimi. Tai yra, jie panaudojo tai savo tikslui – sukūrė greitintuvą.
- Jūs manote, jog tai galima panaudoti ir mūsų tyrimams? – susidomėjęs nutraukė Jachas.
- Aš kol kas netvirtinu, aš tik darau prielaidą, kad energijos transformavimo kanaluose galima panaudoti tam tikrą keturių ar netgi daugiau laukų derinį.
- Bet jūs žinote, kad net tobuliausios konfigūracijos laukai nesustabdo didelio dalelių kiekio difuzijos pro juos.
- Aš manau, kad reikia arba padidinti laukų skaičių, arba ieškoti tokios dviejų laukų konfigūracijos, kad antrasis visiškai užtvertų pirmojo difuzijos zonas. Tai yra, kad susidarytų lyg dvi šachmatų lentos, kurių vienos juodi langeliai uždengia kitos baltuosius.
- Apie tai aš taip pat galvojau, - Jachas pakilo ir atsinešė nuo stalo schemas. – Tačiau tai tinka tik reakcijos mišiniui, kuris niekur nejuda. O energiją reikia perkelti. Ir, be to, milžiniškus kiekius. Čia netinka senovinė elektros laidų sistema – mūsų prietaisai dabar per valandą sunaudoja tiek energijos, kiek kadaise išsiskirdavo, sprogus vienai vandenilinei bombai.
- Puiku, Jachai! Juk mes galime transportuoti energiją gamtiniais kanalais!
- Tu apie ką? – susidomėjo Jachas ir staiga jo veidas nušvito. – Kaip man neatėjo į galvą? Juk nesėkmingi astronautų bandymai paliko atmosferoje nuostabius penkių laukų valdomus kanalus. Bet ar jų kryptis atitinka mums reikalingą?
Sedas parodė atsineštą žemėlapį. Kadangi iš anų bandymų buvo daug tikimasi, atmosferiniai magnetiniai kanalai buvo kuriami tarp didžiausių mokslinių centrų. Tik padarius nebepataisomus pakeitimus atmosferos energetiniame balanse, buvo rasta klaida, sugriovusi visus planus. Dabar šituos tris kanalus lenkdavo visas Žemės transportas. Jų lokalizacijos vietos buvo saugomos, nes pražūtingai veikė visą gyvybę.
- Betgi tai nuostabu! – Jachas nebetvėrė kailyje. – Projektą mes paruošime per artimiausias dienas.



Vyriausybė buvo informuota apie laboratorijos planus ir po kiek laiko buvo gautas sutikimas išbandyti pirmąjį energijos kanalą.
Projektas buvo juokingai paprastas, todėl pirmuoju energijos priėmėju buvo pasirinktas kosminis laivas, turintis pakilti į orbitą po dviejų parų. Valdžia smulkmenomis nesidomėjo, todėl fizikai veikė savarankiškai. Laivas buvo trumpiausios linijos gale, ir bandymams buvo labai patogus, nes nepasisekus ir sprogus jo energetiniam rezervuarui, pilotuojama kabina nuo smūgio atsiskirtų ir, valdoma automatiškai, nusileistų nepavojingoje zonoje.


- Sedai, pažiūrėk čia! – parodė Jachas skaičiais primargintą sąsiuvinį. – Aš paskaičiavau, jog šitoks energijos kiekis paveiks laukus taip, jog kanalo diametras padidės. – Matai? Mes manėme, jog šiandien siunčiame energijos minimumą. Deja – tai didžiausias energijos kiekis, didinantis kanalo diametrą tiek, kad jis dar nepavojingas aplink esantiems miestams.
Sedas įdėmiai peržiūrėjo skaičiavimus ir, įsitikinęs jų tikslumu, susimąstė. Buvo matyti, kad jis labai nusivylęs.
- Vadinasi , tai – pralaimėjimas? – paklausė jis.
- Kodėl gi? – nusišypsojo Jachas. – Mums nebūtina siųsti iš karto visą energiją.
- Taip, jūsų tiesa, bet... – Sedas taip pat nusišypsojo.
Iki bandymo pradžios liko pusė valandos.


- Startas!!!
Fizikai, kiekvienas ekrane stebėjęs po vieną kanalo zoną, palinko prie ekranų ir apmirė.
Pirmuose trijuose sektoriuose užsidegė žalia šviesa.
Ketvirtame plykstelėjo raudona šviesa ir užgeso.
Sekantys sektoriai abejingai žiūrėjo į žmones juodomis lempų akimis.
Subėgę prie ketvirto sektoriaus, fizikai rado sukniubusį prie pulto jauną laboratorijos fiziką. Jo ekrane buvo matyti tuščias juodas laukas. Daugiau nieko.



Astronautai girdėjo, kaip skaičiuojamos sekundės iki starto pradžios. Laivas turėjo pakilti, praėjus trims sekundėms po energijos rezervuarų prisipildymo. Nelaimės atveju reikėjo laukti dar penkias sekundes.
Praėjus po starto trims sekundėms, žmonės sunerimo. Tačiau praėjo penkios sekundės, o po to laikas pardėjo šaltiniu srūti, bet laivas nejudėjo. Po valandos iš valdymo centro atėjo įsakymas palikti laivą.


Jachui juodas ketvirtojo sektoriaus ekranas kol kas nieko nesakė. Fizikai atsargiai pakėlė jaunąjį kolegą ir nunešę į jo kabinetą.
Jachas su Sedu ištyrė visus prietaisų parodymus. Iki trečio sektoriaus viskas vyko normaliai. Staiga Jachui širdį žnybtelėjo skaudi adatėlė. Jis ryžtingai nuspaudė vieną klavišą ir paprašė:
- Kanalo diametro matavimus! Nedelsiant!
Gavęs korteles iš sektorių, jis drebančiomis rankomis patikrino pirmąją. Eksperimento rezultatai atitiko jo skaičiavimus.. Sekantys du – taip pat. Pamačius ketvirtą, Jachui pasidarė silpna.
- Juodas laukas! – sušnibždėjo jis ir, pakirtus kojas, sudribo į fotelį. – Juodas laukas! Aš to nepakelsiu...Aš negalėsiu gyventi, būdamas tiekos žmonių mirties kaltininku...Bet kodėl? – jo paklaikę akys įsirėžė į Sedą.
- Sedai, pažiūrėk, ką padarėme, - jis parodė Sedui ketvirto sektoriaus kortelę. Sedas bijojo nuleisti akis nuo Jacho. Šis blaškėsi po kabinetą kaip įsiutęs žvėris.
- Būk protingas, Jachai! Juk puikiai supranti, kad mes nekalti. Šis energijos kiekis negalėjo vienoje trasos vietoje savaime padidėti iki tokio lygio! Atmink, kad visų nuotaikos priklauso nuo tavosios. Nekelk panikos, prašau!
Jachas atsipeikėjo.
- Tu teisus, Sedai. Tik galva neišneša.
Jis vėl nuspaudė klavišą:
- Ko prašyti? – paklausė Sedo.
- Paprašyk ketvirto sektoriaus aplinkos nuotraukų...


- Ne!Ne! Ne! – šaukė atsipeikėjęs jaunasis fizikas. Kam jūs mane prikėlėte? Kam? Aš žuvau kartu su jais! Prakeiktieji! – jis blaškėsi lovoje, nes buvo per silpnas pakilti.
Pagaliau pamatė gydytojo instrumentus, padėtus netoliese. Negalvodamas čiupo skalpelį. Draugai puolė artyn.
- Ar jūs atiduosite man mano vaikus? Ar atiduosit man žmoną? – jis kalbėjo ramiai, nebekliedėdamas ir žiūrėdamas draugams tiesiai į akis.
- Po velnių! – neišlaikė vienas. – Mano visi taip pat žuvo tenai, bet aš nesišvaistau skalpeliu. O gal tau atrodo, kad per mažai žuvo? Žinokis! – jis garsiai trinktelėjo durimis.
Jaunasis fizikas nuleido galvą, skalpelis iškrito iš rankų. Jis užsidengė rankomis veidą ir pasiuntė visus velniop.


Nuotrauka iškrito iš Jacho rankų.
- Tai štai iš kur ta papildoma energija...- tyliai sudejavo Sedas.
Įjungtas radijo imtuvas skelbė paskutines naujienas:
Valstybės ministro X teiginys, kad magnetiniai kanalai niekada nebeduos naudos, pasitvirtino. Šiandien fizikai patyrė nesėkmę, išbandydami pirmąją energijos perdavimo liniją. Avarijos pasekmėjė 600.000 žmonių žuvo. Tolesni bandymai uždrausti.
- Pranešimas iš Vyriausybės spaudos tarnybos- šiandien šalies Prezidentas ir ministrai dalyvavo, išbandant naują branduolinį ginklą, kuris bus skirtas naujų planetų užkariavimui. Svečiai reginiu liko patenkinti...
Jacho akys keistai sublizgo. Jis čiupo nuo stalo nešiojamą kompiuterį ir sviedė jį į radijo imtuvą.


- Kur tavo sinchrofazotronas, Sedai? – paklausė Jachas, įėjęs į laboratoriją. Per vakar dieną jis visai pražilo. – Muziejus prašo grąžinti.
Sedas pakilo sveikindamasis.
- Kokia kryptim toliau dirbsim, Jachai?
- Ne dirbsim, o dirbsit.
- ?
- Aš išeinu į muziejų. Tyrinėsiu istoriją. Ji bent jau nebežudo...
Sibilė

2008-01-22 22:29:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2008-02-05 00:23:06

Pakankamai sklandi ir įdomi mokslinė fantastika. Nelogiškumai neužkliuvo, tik pabaigoje truputėlį pristigo įtaigos.

Anonimas

Sukurta: 2008-01-28 15:30:01

Apibendrinus matyti toks vaizdas - vėl "mokslinykai" apsidirbo...
Kadangi apie fiziką išmanau daug, moksliniai aprašymai nuskambėjo daugmaž rimtai. Bet vien dėl kūrinio minties (mokslininkai prisidirbo) nereikėjo tiek jais švaistytis. Ir pabaigos tikėjausi kažkokios originalesnės, nes šita naivoka pasirodė.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2008-01-23 10:27:24

Pabaiga įdomi. Mano akimis vienintelis trūkumas - tai per didelis terminų naudojimas, o štai žmonių išgyvenimai ( arba autorės įsigyvenimai į personažus ) nelabai natūralūs. Šiaip kūrinys patiko:)