Jeigu visiškai nuogas būčiau
Kaip užmigę beržai pakelės
Per mane pasinertum į būtį
Užpustytos vasario žolės

Prisiliestum prie švytinčio ūko
Prie žvaigždėtų visatos erdvių
Jeigu būčiau lig dungo išpiltas
Tu pripildytum širdį eilių

Jeigu siela į sielą žiūrėtų
Prisimerkusi mėliu skliautų
Po megztiniais kažkas suspurdėtų
Ir neliktų gynybos ribų

Ir jei delnas į delną judės
Atitirps apšerkšniję langai
Žmonės du viens į kitą žiūrės
Paprastumas bus jų sparnai