Akys žvelgė dangun

Santrauka:
Prisiminus 1991 metų sausio įvykius
Žiežirbų akys
Kilo į dangų.

Mano – pavymui.

Draugo kojos
Šildės prie laužo.

Mano – šalimais.

Žiežirbų tvinksniai
Geso pavėjui.

Mano – vis ritmingiau.

Draugas užmigo
Medį parėmęs

Nugara, bet neramiai.

Rytas atėjo,
Laužas prigeso.

Tik akys žvelgė dangun.
Grėjus

2008-01-21 10:49:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2008-01-21 22:37:02

Toks tikras ir grynas.

"Žiežirbų tvinksniai
Geso pavėjui.
Mano – vis ritmingiau." --- stipriai perteikta būsena.

Anonimas

Sukurta: 2008-01-21 19:02:01

Geras. Patiko tikrumu.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-01-21 18:15:56

lyriska, romantiska... ir gilu...

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2008-01-21 17:24:36

įdomios mintys, bet monotonška

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2008-01-21 16:17:13

Romantiškas pasėdėjimas prie laužo... :)

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2008-01-21 12:51:50

Gražus. Primena mūsų pasisėdėjimą prie laužo beveik iki aušros Pagulbyje.